2007.08.11

Panasu, kad primoji buvimo Delhyje savaite ateina i pabaiga. Ir kokie ispudziai, paklaustumet? Ogi sakyciau, kad cia viskas normalu. Tai, kas pirmomis dienomis atrode neiprasta, pamazu tampa kasdienybe. Smarve gatvese, purvas, karstis ir tvankuma, skurdas. Benamiai gyvenantys ir miegantys tiesiog ant saligatvio, „kirpykla” su pakabintu ant tvoros veidrodziu ir paprasta namine kede; „siuvykla” salia, kur diedukas su senovine siuvimo masina tau gali pataisyti ar uzlopyti marksinius; „automobiliu servisas” su isdeliotais ant kelio visokio dydzio raktais ir plaktukais (jokio garazo, jokio stogo, jokios elektros); „Barbe Que” „restoranas” su pristatymu i namus – tokiam „restoranely” net ir bakterijoms ner vietos tarp purvo ir rakandu.

Visa tai,  ant to paties, kokiu 70 metru ilgio kelkrascio!.

Ryte jau nebejungiu kondicionieriaus – uztenka ant lubu besisukancio ventiliatoriaus. Valgau maista pirstais. Nezinau kaip ilgai, bet viskas su skrandziu lyg ir ok (tfu tfu).

Penktadieni pamokos baigesi anksciau, tad namo grizom pesti. Pasirodo kelio maziau nei 15 minuciu. Vakare i veisbuti atvaziavo Jackas – gert alaus. Vietinio. Beje, apie alu. Pirkom ji ketvirtadieni – Jackas nuveze i kazkoki uzkampi – točką. Tik tokiose galima nusipirkti alkoholio. Na, kvapas ten primine sovietiniu laiku taros supirktuve. Rusys, smidra isbegusiu ir prarugusiu alum, bet yra visko – ir viskio su degtine, ir vynu, ir alaus ir pragertu indu veidu. Pasirodo geria ir jie. Pajamu viena bonke, kita – ant etikeciu uzrasyta arba “strong” arba “very strong”. Ir tai ne viskas. Pas mus priimta – jei alus, tai su konkreciom promilem. Cia gi, ant etikes rasoma, kad alkoholio yra nuo 5 iki 8 % (strong), o jei very, tai nuo 8%. Tikslu skaiciu suzinai tik atkimses buteli.   650 ml butelio kaina 45 Rs ~2.8lt. Heineken skardine 0.3 l kainuoja beveik 7 litus!

Alus ne is skaniausiu, panasus I koki “Kobros” ar “Vilko” alu. Nors tokiu ne karto ir nebandziau.    Zodziu stiprus ir tikrai spirituotas. Jackas po vieno butelio sunkiai atsistojo. Palydejau iki jo tuktuko. Palinkejau saugaus kelio.. sako grizo be bedu

A! Ketvirtadieni buvom nuvaziave nusipirkt traukinio bilietu i Agra. Atkalbejo mus visi nuo vaziavimo autobusu ar nuomota masina su vairuotoju – Jackas dar parode laikrasti su dviem deganciais autobusais kelyje Delhi – Agra. Sako ir seip kelione del visokiu kamsciu gali uztrukti iki 6 valandu (nors tai yra 180 km atstumas). Del traukinio saugumo tai as abejociau – pries pora dienu maciau per telika taip pat sekmingai liepsnojancius traukinius.. whatever. Tikiuosi viskas bus ok.

Taigi griztu prie temos. Savaitgalio reisai buvo pilni. Treciadieni (rugpjucio 15d) yra Indijos nepriklausomybes diena. Niekas nedirbs. Greiciausiai kursu taip pat nebus. Tad butent sia diena nutarem isnaudot pagal paskirti.

Traukinio bilietai perkami taip – pasiemi pas kasininka lapuka. Jame uzrasai varda, pavarde, amziu, lyti, gyvenamaja vieta, miesta is kurio ir i kuri keliausi, tikslu stoties pavadinima. Na, beveik kaip perkant Ezi. Gerai kad Jackas buvo – tai parode viska kaip pildyt. Po to, geras 20 minuciu stovim eilej prie langeliu. Vienas tu langeliu yra skirtas pensininkams, neigaliems ir ..moterims. laukiam bendroj. Atrodo greiciau. Kasininkas siulo vieta uz 75 rupijas arba uz 220. skirtumas paprastas – uz 75 vietos bendruose vagonuose ir tik stovimos jamam brangiuosius – pirma klase ir su kondicionierium! Na, paziuresim kokia ten prima klase. Nes sako, kad pirma klase yra ant traukinio stogo – ten oras visada sviezias

Sudas, kelnes uzmerktos vonioj, jei neisskalbsiu, tai liks gulet iki rytojaus vakaro… tuoj..

Mnjo. Issiskalbiau. Pakabinau. Lauksiu kada isdzius (tikiuosi iki kitos svaites), nes kojines, jei po ventiliatorium, tai issdziuna per dvi dienas, o jei ne po juo, tai isvis neisdziuna.. ziuresim. Viesbutis savos skalbyklos neturi. Veztu kazkur kitur. Bet sprendziant pagal ranksluoscius, nenoreciau as jiems savo kelniu su maikem patiket..

Siandej sugalvojom pasishopinti buvom topkiam mini sudopoli ir, pagal mane „turguj” su daug firminiu parduotuvyciu, nors visur internete si vieta nurodoma, kaip geriausia vieta pirkti smutkes.. Dzekas sako, jog cia   brangu ir neverta net list. Lindom. Kaip tik ir sales’ai prasidejo pirkiniai kaip pirkiniai. Smagiausia pas juos prikti batus pasakai ismiera, arba jeigu nezinai – gali suzinoti, ikises peda i „matuokli”. Bet ne tame esme. Parduotuveje, tau batus uzmauna pats pardavejas! Atraiso raistelius, ikisa sauksta, uzmauna ir net raistelius uzrisa.. belieka tik isitikint kad patogu ir perki

Pavargau. Man ir vienos mergos po parduotuves vaikstant buna per akis. O cia visos dvi…