Siandien tapau indu.. Tiksliau nuo siandien turiu giminiu indijoj.. Dvi seseris. Vienai apie 40, kitai 12 metu.

Bet apie viska is eiles

Indija – antra pasaulyje valstybe po Irako, pagal teroristiniu ispuoliu skaiciu. Sestadieni buvo du sprogimai Hyderabade (nezinau kur jis).. daug zuvo, daug suzeide. Delhy iskart padaugejo pilicijos.

Uztad sestadienio dienos sightseeingas buvo ispudingas. Idomu butu pakartot, bet manau, kad nebenoriu. Nuvaziavom i senaji Delhi. Senojo Delhio turgu – siauras gatveles – ten, kur motorine riksa nepravaziuoja, ten kur gatves siauros ir kuriose zmoniu daugiau nei visoj lietuvoj.. taip, gatves 2 metru plocio ir jose sugeba prasilenkti dviraciai, riksos ir mopedai. Pestiesiems tuo metu tenka laukti „kamsciuose” arba sleptis parduotuvelese, kad neuztrekstu riedanti trirate riksa prikrauta citrinu maisais ar bananais.. Fotografuoti yra daug ka. Taciau aparata prie akiu buvau pakeles gal kokius lygiai 5 kartus per 2 vaiksciojimo valandas.. Kodel? O todel, kad baisu. Pakeli fotika – i tave visi spokso, ir spokso nelabai draugiskai, ypac, kai i veida nusitaikai.. tad tenka fotkint dangu. O ir ten yra ka pamatyti zr. flikeri uzsistatau automatini rezima ir fotografuoju is apacios. Neziuredamas. Deja per tamsu, daug kas isplauke..

Na, bet as prisiminsiu. Ilgam nupasakot neimanoma. Nuotraukom perteikti taip pat reikia buti.. kad suprastum. Viskas cia vienoj vietoj. Tulikas (paprasciausia seina) gatvej, eile prie jo, myzantis policininkas, salia obuoliu ir bananu pardavejas, cia pat kirpykla be duru, sariai ir silkai, aukso ir sidabro parduotuves, „plastic diamonds”, ziurkes, dvokas, vaisiu, puvesiu, saldaus pyrago ir chicken tikka kvapas.. tai valgyt noris tai vemt.

Beje i sitas gatveles privaziavom riksa, riksa, kuria mina liesas ir nusenes indas.. kazkaip net gaila pasidare matant jo prakaituota nugara. Insaudotoju pasijauciau. Bet tai normalu. Kitoj vietoj maciau 7 paauglius vaikigalius susigrudusius i toki trirati.. neisivaizduoju, kaip zmogelis sugebejo pedalus pamint..

Griztam namo. Pakeliui i parduotuve, nes vakare zadejo Jackas su savo seimyna i viesbuti uzsukti.. Uzsuko. Su zmona ir dviem dukrom.

Sekmadienio ryte isvaziavom i Agra. Turejom but 7 zmones – mes trys ir 4 norvegai. Vaziavom keturiese. Kiti isluzo del skrandzio problemu..

Agra – miestas 200 km nuo Delhio, o zymus jis tuom, jog cia stovi vienas pasaulio stebuklu – Taj Mahalas. Mauzoliejus, kuri pastate imperatorius Shah Jahan antrajai savo zmonai, musulmonei Mumtaz Mahal. O is viso jis turejo 3 zmonas: krikscione, musulmone ir induiste. Ypatingas Taj Mahalas tuom, jog visas jis padarytas is gryno marmuro. O marmuras ne paprastas, o skaidrus. Skirtingu paros laiku mauzoliejaus spalva tampa kitokia. Sako ypac grazu per pilnatis.. Pastato sienos inkrustuotos tik brangiais akmenimis – kristolu, turkiu, nefritu, lazuritu, safyru, koralais, deimantais, rubinais (tik deimantus su rubinais, kuriais buvo inkrustuoti langai, issiveze britai..). sienose nera nei vieno dazo. Viskas tik is akmens – preciziskai israizyta ir iklijuota. O brangieji akmenys atvezti is viso pasaulio.. Ispudinga. Tik nerealiai karsta ir tvanku.

Kelione i viena puse truko 4 valandas. Vidutinis greitis, atitinkamai 50km/h – tai, ka as isivaizdavau autostrada, pasirodo yra kur kas kukliau – 4 juostu takas, kurio pirmoji „rezervuota” karvems, pestiesiems, dviraciams, riksoms ir sunkvezimiams. Lenkti ta juosta nepatartina o antra vaziuoja kiti sunkvezimiai, autobusai ir panasus judantys objektai.. kartais is tu dvieju vairuotojai „padaro” 4-5 juostas viena kryptim. O as tai sedziu prieky. Man iprastoj vairuotojo vietoj. Tik vairo neturiu. Ir pedalu po kojom. Tenka apsimest ramiam. Kojomis jauciu kiekviena vairuotojo paspausta signala.. vienu metu pradejau skaicuot, kas kiek laiko vidutiniskai jis pypina. Gavosi norma – kas 15 sekundziu. vidutine signalo trukme – 5 sekundes. Tai padauginkit is 4 valandu ir pabandykit vaziuot is Vilniaus i Kauna nenustodami pypint. Po to jau nebegirdi ir nekreipi demesio. Net pabudau kazkada, kai per daug tylu ir itartina patapo.

Nenoreciau as keliauti po indija. Bent jau situose regionuose. Krastovaizdis plokscias, krumai, balos. Jokio misko, jokiu kalnu. Plika ir skurdu. Buvo proga pamatyt kasdienybe vietiniu. Kadangi isvaziavom is delio apie 8 valanda ryto, tai visi tuo metu kelesi. Kas dantis valo(!) prie balos, kas prausiasi, kas „kava” virda ant lauzo. Salia, gretimoj baloj guli karve. Maciau ir kiaule. O gal ten buvo sernas. Bet visi vienoj vietoj. Visi dalijasi tuom, ka turi. Tegu guli karviu banda po tavo langais, ir shika tarpdury, negi gaila. Kasdienybe zmoniu, kaip ant delno. Nei langu, nei sienu jiems nereikia. Jei stovi tvora, tai ji skirta buti apmyzta. Kitos paskirties jai ner. Jei yra medzio seselis – po juo gules vienas kitas indas. O ka dar veikt?.

Grizau istinusia galva. Galvojau isnaudosiu tas 8 keliones valandas mokslams. Kur tau – pavyko gal kokiu 50 psl perzvelgt. Is 400.

Tai kaip jau sakiau, siandien buvau priimtas i indu seima tapau broliu siandien indijoj yra broliu ir seseru diena. Diena, kai sesuo broliui uzrisa ant rankos juostele, kai sesuo meldziasi i brolio sekme ir laime.. Gavau ir as dvi juosteles, raudona taska ant kaktos ir „plotkele” i burna.. Meldesi uz mano sekme per kitos savaites egzamina ir gera ateiti..

Juosteliu negaliu nusiristi visa para. Maziausiai. Nuo sios dienos esu seimos narys.. (zr. flikeri)

Graudu.

Bet grizt namo i Lietuva vistiek noriu. Pasiankstinom bilietus viena diena

Niekad nemaniau, kad tutkutas gali skraityti…

Sian sestadienis, bet Indijoj darbo diena. Uz treciadieni (nepriklausomybe). Turejom sedet kursuose iki ~2h dienos. Ale teko kiek daugiau – iki 4 po to tiesiaja i Janpath – turgu / suvenyru gatve

Cia as ir suprantu, kad arabai yra dar visai malonus prekeiviai. Indai, ir juolab indes, sededamos ant kelkrascio tiesiog saukte saukia „Sir, sir, please, please, a very good price!!!” nu ta „prais” gal ir good, bet kad man nereikia to sudo. Bet vistiek prisiperku. Permokam gal kelis kartus, salia randam uz daug zemesne kaina, bet tai kad vistiek dzin.. po valandos nuo surmulio jau bloga. „Mobilieji” prekeiviai slenka paskui mus ir po tokio klaidziojimo ir meldimo, veik apsiasarojes rezia tau tiesa i akis: „Sir, I had a very bad selling day today. Please, buy my stuff for 100 Rs…”

„Dink is akiu! Varyk lauk! Atsok nuo manes!” – neiskentes lietuviskai.

„Oh, Sir, Yes, ofcourse You can try this thing! Look it is avery good quality, it’s a real leather.. and only for you…”

Stai ka reiskia bent karta parodyti prekeiviui demesi..

Salia Cannaught Place – a’la Gedimino prospektas, tik ziedo formos su daug firminiu (turistiniu) parduotuviu ir kabaku. Varom po parduotuves. Sales’ai baigesi kartu su nepriklausomybes diena!

Sudas. Toks pavarges. O taip visko norisi. Ypac to, kas su nuolaida (Mama, pasirodo tavo sunus irgi megsta parduotuves…. kieno itaka – nezinau…). Gal pagaliau suprasiu moteriskas, kurioms patinka leist pinigus parduotuvese, ypac kai tie pinigai ne ju

Temsta (o sutemsta cia nuo 7 valandos) susitinkam su grupiokais norvegais, o ir valgyt noris. Ainam i „Fridays”. Sakyciau brangu, net ir lietuviskais mastais. Nezinau, ka cia veikia „netycia” uzklyde indusai, nes kainos europietiskos. Pataikom i paskutines 15 Happy Hour minuciu, kai perkant viena gerima, kita gauni nemokamai tenka kuo skubiau pasinaudot proga ir uzsisakyt „ateiciai”. Vakaras tai ilgas… ant stalo iskart atsirada Mojito ir daug alaus.. po kiek laiko ir karsti.. niam. Aplink mus laksto ne tik padavejai, bet ir administratoriai (?) pasiraitoje rankoves. Jei bokalas pustustis – pribega, ipila dar alaus.. o as megstu pries tai isgert iki galo.    nelabai vietiniai prate matyt tiek alkoholio. Minejau gi, kad Jackas is viesbucio po vieno butelaicio vos laiptais tiesiai nulipo

Bet ir alus kartais baigias.. iseinam is baro. Iskart kieviena (o musu 6) apspinta po burys vietiniu vaiku ir paprasaiku.. tenka ristele begt iki riksu.. jamam pirma pasitaikiusi, suderam kaina.. na ka as zinau. Man atrodo vairuotojas ne ka blaivesnis uz mus.. dar ir drauga pasisodina. Toki pati. Sakyciau broli dvyni.

Zodziu susitalpino du broliai saunuoliai priekineje riksos sedynej. Mes tryse gale, as, kaip visad, is kairiojo krasto. Brolis saunuolis, tas kuris nevairuoja, permetes rankas per savo bendra laikosi, kad neisvirstu mazdaug toj vietoj, kur mano kojos. Vaziuojam mes greitai. Gal greiciau skrendam. Niekad nemaciau taip greitai vaziuojancio tuktuko. Viduj taip pat nesedejau. Ant posukiu beveik slystam. O tuktukas tai su trim ratais, ne keturiais rodos virsim…

Pypinimo signalas uzpaustas visa kelia,  net masinos mus praleidzia..    

Po kiek laiko apsirpratom. Jau kaip ir linksmiau turetu buti. Broliukai baige tarpusavy ciausket, stojo tyla. Nevairuojantis pasitaise veidrodeli, kad matytu gale sedincias merginas, vairuotojas – kad matytu mane.. staiga pajuntu, kad kazkas man koja glostineja…   paziurau i sona, na lyg ir ne is tos puses. Pasirodo, brolis saunuolis, tiek isijautes sustingusiom akim ziuri i mane per veidrodi ir akiu netitraukdamas bando kuo labiau paliest. Traukiu koja i sali, bet kad nera kur. Vietos tuktuke ne per daugiausia. Nebent islipt. Pasimuistau, bandau kazkaip susitalpint save, bet kad anas neatsitraukia visokiais budais bando kuo arciau prisiliest. Net pirstu galais. Mergos zvengia. As tai noriu kazkam snukin duot.. Pro sukastus dantis bandau is to juoktis..

Padeda

Po kiek laiko aprimsta. Matyt pasitenkino..

Saunuoliui vairuotojui nusakau kelia iki viesbucio. Tyloj privaziuojam. Uch. Namie. Pagaliau ramu.

Beje, ne viena karta maciau vyrus vaikstancius susikabinusius rankomis. Is sono atrodytu gejai. Bet pasak vietiniu, mazumos cia netoleruojamos ir tokiu nera. O toks susikabinimas yra tiesiog „labai gera draugyste” tarp vyru. Na, tebunie tai vaidnama taip (zr nuotraukas)..

www.flickr.com/lgale

Pasirodo yra ir skanesnio alaus. Australietisko! Radau jo savo saldytuve! Galiu pasimegaut, juolab kad ryt nereikia i kursus – nacionaline svente – nepriklausomybes diena. Pasak vietiniu nosies i miesta neapsimoka kist visiskai – NIEKAS nedirbs (iskaitant ir didziaja dali tuktukininku), be to keli milijonai zmoniu eis ziureti ministro pirmininko, Dr. Manmohan Singh, Honorable Prime Minister of India, kalbos prie Raudonojo forto ir parado. McDonaldas ir tas, geriausiu atveju atsidarys apie 6h vakaro bus laiko knygu skaitymui.. jau nuo sio vakaro dalis keliu uzdaryta, autostrada uztverta, policija tikrina kiekviena autmobili, kamsciai gatvese kilometriniai..

Destytojas eilini karta nustebino savo pavyzdziais. Aiskino apie saskaitas ir ju skaidymus. Yra tokie terminai angliski, kaip „Invoice split” ir „Split Invoice”. Ir juos butina atskirti. Man jie atrodo vienodai, tad jo ir klausiu: „koks skirtumas tarp situ dvieju terminu, man jie vienodi?..” tas sarkastiskai nusisypso, pagalvoja: „na ir lochas pasitake” – pagal israiska matos. Paeina pora zingsniu, grizta ir garsiai: „You know what is the difference between to kill and be killed. So the same is with invoices..”

OK, thank You, sir! Manau, kad jis tikrai turi sikhu kraujo..

Beje, apie savaitgali. Visai pamirsau. Dzekas paveziojo po miesto izimybes. Buvom mauzoliejuose ir panasiuose statiniuose. Grazu, bet labai karsta nuotraukas matet vienintelis stebetinas dalykas – kainos. Yra trys kainu rusys: vietiniai indojos gyventojai, pensininkai ir uzsienieciai. Jei bilietas indui kainuoja 10 rupiju (0,6lt), tai uzsienieciui kainuos nuo 250 rupiju (~15lt). Visur. Is musu pasirodo indijos kultura ir gyvena. Reiketu tuom tik ir dziaugtis. Pereita savaite laikrasty rase kad kas trecias indijos gyventojas gyvena uz 20 ruupiju per diena, ty 600 rupiju (36lt) per menesi! Nenuostabu, pazvelgus i kelkrascius ir po gatves besibastancius valkatas.

Paciame Dely skurdo ir prabangos kontastu nelabai ir pamatysi (bent tiek, kiek as maciau) cia nera dangoraiziu, tad ner kaip lusnom po jais kauptis. Viskas yra daugmaz vientisa – jei skurdu tai skurdu, jei prabandgu, tai ji vistiek skesta skurde.. maciau viena vakara lamborgini (toki, kaip Kauno Grudai vazineja), tai stovejo jis tarp dvokianciu siuksliu konteineriu veik kazkokiais supuvusiais lapais apdrabstytas.. Vaizdelis nekoks. Bet savotiskas

Kiekvienas „pasiturintis” namas prie ivaziavimo i kiema turi tvora ir apsaugininko budele, kurioj sedi smulkus, liesas „security” darbuotojas. Vieni ju su sautuvais, kiti be nieko. Plikom rankom ir savo krutine vartus nuo teroristu saugotu.. prie musu viezbucio taip pat toks sedi. Ant taburetes atsiremes i siena. Kiekviena karta, kai iseinam, atsistoja, istares „Helliow Sir” mandagiai kilsteli savo kepurele, nusisypso. Paeina i gatve, apsidairo.. Net nejauku, bet priprantama..

Kai nori valgyt pries pietus, galvoji apie desreles arba naminius kotletukus su bulviu kose.. kai ateina pietu metas ir eini krautis lekstes, jau vien pagal kvapa supranti, kad siandien valgysi, geriausiu atveju, tik ryzius ir zalias darzoves, t.y agurka su morka, ir jei labai pageidauji – svoguno. Taip, cia jo papjausto ziedeliais – gali isidet, kad is burnos jovalu nesmirdetu. Ir pagaliau visa tai uzgeri paprastu vandeniu. Nenoretumet jus pamatyt vietiniu „neptuno”ar „zalios girios” taros vaizdo.

Pavakariams uzkandos prie kavos atnese bandeliu. Na, pas mus i tokias bandeles desrele kisa. Viens prie vieno!. Ciumpu viena jau isivaizduodamas jos skoni ir suleides dantis suprantu, kad vel apsigavau. Ne desrele ten. Bulves su zirniais ir dar kazkuom, kas liko nuo pietu. Viskas sumalta i viena jovala ir su daug prieskoniu, kad sleikstuli uzmustu..

O jus zinot kad pries lygiai 60 metu Pakistanas ir Indija dar buvo viena valstybe? Tai zinokit. Ir tuo metu, kai viena nuo kitos atsiskyre, ivyko bene didziausias per zmonijos istorija tautu kraustymasis: musulmonai is Indijos teritorijos masiskai patrauke i Pakistano zemes, o indusai i Indijos. Keliolika milijonu zmoniu..

Grazinom traukinio bilietus i Agra. Pasirodo rytoj, tos pacios nepriklausomybes sventes proga, Agroj taip pat niekas neveiks, viskas bus aptverta is 1600 isleistu rupiju atgausim 950.. bilietu grazinimui pakako telefono skambucio i stoti. Ketvirtadieni is ten i mokymo centra atvyks zmogus su pinigais.. idomu..

Panasu, kad primoji buvimo Delhyje savaite ateina i pabaiga. Ir kokie ispudziai, paklaustumet? Ogi sakyciau, kad cia viskas normalu. Tai, kas pirmomis dienomis atrode neiprasta, pamazu tampa kasdienybe. Smarve gatvese, purvas, karstis ir tvankuma, skurdas. Benamiai gyvenantys ir miegantys tiesiog ant saligatvio, „kirpykla” su pakabintu ant tvoros veidrodziu ir paprasta namine kede; „siuvykla” salia, kur diedukas su senovine siuvimo masina tau gali pataisyti ar uzlopyti marksinius; „automobiliu servisas” su isdeliotais ant kelio visokio dydzio raktais ir plaktukais (jokio garazo, jokio stogo, jokios elektros); „Barbe Que” „restoranas” su pristatymu i namus – tokiam „restoranely” net ir bakterijoms ner vietos tarp purvo ir rakandu.

Visa tai,  ant to paties, kokiu 70 metru ilgio kelkrascio!.

Ryte jau nebejungiu kondicionieriaus – uztenka ant lubu besisukancio ventiliatoriaus. Valgau maista pirstais. Nezinau kaip ilgai, bet viskas su skrandziu lyg ir ok (tfu tfu).

Penktadieni pamokos baigesi anksciau, tad namo grizom pesti. Pasirodo kelio maziau nei 15 minuciu. Vakare i veisbuti atvaziavo Jackas – gert alaus. Vietinio. Beje, apie alu. Pirkom ji ketvirtadieni – Jackas nuveze i kazkoki uzkampi – točką. Tik tokiose galima nusipirkti alkoholio. Na, kvapas ten primine sovietiniu laiku taros supirktuve. Rusys, smidra isbegusiu ir prarugusiu alum, bet yra visko – ir viskio su degtine, ir vynu, ir alaus ir pragertu indu veidu. Pasirodo geria ir jie. Pajamu viena bonke, kita – ant etikeciu uzrasyta arba “strong” arba “very strong”. Ir tai ne viskas. Pas mus priimta – jei alus, tai su konkreciom promilem. Cia gi, ant etikes rasoma, kad alkoholio yra nuo 5 iki 8 % (strong), o jei very, tai nuo 8%. Tikslu skaiciu suzinai tik atkimses buteli.   650 ml butelio kaina 45 Rs ~2.8lt. Heineken skardine 0.3 l kainuoja beveik 7 litus!

Alus ne is skaniausiu, panasus I koki “Kobros” ar “Vilko” alu. Nors tokiu ne karto ir nebandziau.    Zodziu stiprus ir tikrai spirituotas. Jackas po vieno butelio sunkiai atsistojo. Palydejau iki jo tuktuko. Palinkejau saugaus kelio.. sako grizo be bedu

A! Ketvirtadieni buvom nuvaziave nusipirkt traukinio bilietu i Agra. Atkalbejo mus visi nuo vaziavimo autobusu ar nuomota masina su vairuotoju – Jackas dar parode laikrasti su dviem deganciais autobusais kelyje Delhi – Agra. Sako ir seip kelione del visokiu kamsciu gali uztrukti iki 6 valandu (nors tai yra 180 km atstumas). Del traukinio saugumo tai as abejociau – pries pora dienu maciau per telika taip pat sekmingai liepsnojancius traukinius.. whatever. Tikiuosi viskas bus ok.

Taigi griztu prie temos. Savaitgalio reisai buvo pilni. Treciadieni (rugpjucio 15d) yra Indijos nepriklausomybes diena. Niekas nedirbs. Greiciausiai kursu taip pat nebus. Tad butent sia diena nutarem isnaudot pagal paskirti.

Traukinio bilietai perkami taip – pasiemi pas kasininka lapuka. Jame uzrasai varda, pavarde, amziu, lyti, gyvenamaja vieta, miesta is kurio ir i kuri keliausi, tikslu stoties pavadinima. Na, beveik kaip perkant Ezi. Gerai kad Jackas buvo – tai parode viska kaip pildyt. Po to, geras 20 minuciu stovim eilej prie langeliu. Vienas tu langeliu yra skirtas pensininkams, neigaliems ir ..moterims. laukiam bendroj. Atrodo greiciau. Kasininkas siulo vieta uz 75 rupijas arba uz 220. skirtumas paprastas – uz 75 vietos bendruose vagonuose ir tik stovimos jamam brangiuosius – pirma klase ir su kondicionierium! Na, paziuresim kokia ten prima klase. Nes sako, kad pirma klase yra ant traukinio stogo – ten oras visada sviezias

Sudas, kelnes uzmerktos vonioj, jei neisskalbsiu, tai liks gulet iki rytojaus vakaro… tuoj..

Mnjo. Issiskalbiau. Pakabinau. Lauksiu kada isdzius (tikiuosi iki kitos svaites), nes kojines, jei po ventiliatorium, tai issdziuna per dvi dienas, o jei ne po juo, tai isvis neisdziuna.. ziuresim. Viesbutis savos skalbyklos neturi. Veztu kazkur kitur. Bet sprendziant pagal ranksluoscius, nenoreciau as jiems savo kelniu su maikem patiket..

Siandej sugalvojom pasishopinti buvom topkiam mini sudopoli ir, pagal mane „turguj” su daug firminiu parduotuvyciu, nors visur internete si vieta nurodoma, kaip geriausia vieta pirkti smutkes.. Dzekas sako, jog cia   brangu ir neverta net list. Lindom. Kaip tik ir sales’ai prasidejo pirkiniai kaip pirkiniai. Smagiausia pas juos prikti batus pasakai ismiera, arba jeigu nezinai – gali suzinoti, ikises peda i „matuokli”. Bet ne tame esme. Parduotuveje, tau batus uzmauna pats pardavejas! Atraiso raistelius, ikisa sauksta, uzmauna ir net raistelius uzrisa.. belieka tik isitikint kad patogu ir perki

Pavargau. Man ir vienos mergos po parduotuves vaikstant buna per akis. O cia visos dvi…

Sian nieko gero. Ryte vos pabudau. Kursuose pasijauciau kaip mokykloj, kai bijai kad taves mokytojas paklaus ko nors is vakarykstes temos. Kai bijai taip, kad net akis vengi pakelt. Bet prisimianiau Meskonio paskaitas Salomejkej.. kai ilgai ziuredavo i zurnala ir kazka tikrindavo, tai jau zinodavau, kad man teks atsakineti. Sen buvo taip pat. Ilgai ziurejo i mano varda (kuris pries kiekviena ant stalo padetas), bande skiemenimis isskaityti. Pavyko net istare teisingai, prisimine kaip, nes vakar priejes prie manes specialiai paklause, kaip jis tariasi .

Per paskaita is kalbos gavos ir vienas ciuvas pasake, jog jam 25 metai. Tokios zmoniu reakcijos as dar niekur nemaciau.. destytojo taip pat. Issiziojes burbejo kazka. Toks jaunas ir jau cia, kursuose! Na, istikruju aplink mus visi virs 30-35 metu. Tai ka mes cia darom?

Grupej is 23 zmoniu, be musu 2 lietuviu, yra dar du baltieji (visi kiti – vietiniai indusai). Taip pat is IBM’o, tik Norevegisko, vyras su motera. Prikolni. Ypac ciuvas. Per pietus gera klausima uzdave: „kodel cia visi tokie rimti per paskaitas”.. ir iskart nuskambejo teisingas atsakymas „todel, kad uz kursus jie susimokejo patys”…  

Biski vakar pamelavau. Linksmybes tesiasi! Sugalvojom kad reikia nusipirkt vietinio operatoriaus GSM korteles, namo I Lietuva paskambint. Skambutis is musu lietuvisku telefonu namo kainuoja ~8 litus, o su vietiniu prepaidu gaunasi apie 60 lietuvisku centu uz minute!..

Dar budami lietuvoj suzinojom kad kortelei gauti reikia nuotraukos (taip taip, prepaidui, ir taip, man taip pat buvo keista). Zodziu pasiemam tas nuotraukas, tuo paciu susiveikiam ir pasu kopijas. Su Dzeku nuvaziuojam i Airtel, vietini Vodafona. Kaip tik tuo metu salone dingsta elekrta. Kompai veikia, bet ir zmones ramus. Lyg niekur nieko. Cia normalu. Kamscius ismusa nuo kondicionieriu. Sedim mes prieblandoj. Uzpildom anketa, kurioje reik parasyt savo, savo tevo ar vyro varda, savo gyvenamaja vieta, kontaktinius duomenis, iklijuoti i ta anketa nuotrauka, prie jos prideti paso kopija ir vizos kopija. Apie viza mes nezinojom. Dzekas su pasais isbego I kazkoki prekybcentri daryt kopijos, bo pasirodo salone kopijavimo aprato isvis nera. Per ta laika kol dezkas begioja, mes pildom dar pora lapu apie gyvenamaja vieta, kontaktus ir t.t.. Vienas is tu dokumentu skamba taip”I, Laurynas Galeckas, the son of Augustinas Galeckas hereby state that I’m residing at the address bla in bla bla hotel and the info that I have written in the documents is TRUE.”  Data, laikas, parasas, Airtel’io stampas..

Po to pardavejas, kiekvienam asmeniskai, apziurejes ragelius lyg matydamas juos pirmakart, ideda I telefonus SIM korteles. Jos dar neaktyvuotos. Tada pasiima savo, guma plaukams sukabinta (gal dangtelis atsoka?..), mobiliaka surinkineja kazkokius daugezianklius kodus. Vargsas, kiekvienam is musu sis aktyvavimo procesas uzeme po kokias 5-7 minutes. Po kiekvieno jo atsidusimo, o ju buvo kokie 4 kievienam, mes gaunam po SMS su aktyvavimo/papildymo pranesimais.

Na kaip ir atrodytu viskas. Bet ne. Pasirodo rytoj I musu viesbuti atvaziuos Airtel’io atstovas kad viesbucio administratorius patvirtintu, jog mes is tikruju cia gyvenam..

Bet mes pirkom tik “Ežį”.. isankstinio mokejimo kortele..

Beje, prisiminiau dar viena prikola. Moterys cia kazkaip nelabai laikomos zmonemis. Kai ateini I pastata, reik pasirasyt. Bet kazkodel tik man. Kai perkam korteles, as turiu pasirasyt daugiau popieriu nei jos. Jei koks kreipiasi tai I mane “Sir” o I merginas arba niekaip, arba “You”..

Turbut ties sita diena ir apsistosiu su linksmybemis iki kito savaitgalio. Kursai nuo 9 ryto iki 8 vakaro. Pasak instruktoriaus norint islaikyti egzamina reikia mokytis ~16 valandu per para!. T.y. grizus namo perskaityti viska, ka mokeisi diena. Siandien buvo tik 130 lapu. Juokinga, ane? Man tai ne.. Ir dar vienas akstinas mokytis – instruktoriaus zodziai: “If you pass exam with less than 75 percent I will have to kill you, because you will spoil my reputation” tipo su jumoru, bet gal jis irgi sikhas

You never know..

tiesa, pagaliau supratau ka visgi reiskia Indish British.. Kai kalbi su tuktukininkais, tai manai kad jie taves nesupranta, pasirodo atvirksciai, jie burba savo burbaninglish kol tu 5 kartus kartoji kur vaziuot ir jie pradeda linkseti. Tada dar tiek pat laiko uszima kainos derybos. Sunku nupasakot, reik isgirst. Bet vietiniai tarpusavy puikiai susisneka. Instruktoriu pagauni tik tada, kai susirandi knygoj vieta, apie kuria tuo metu kalba.

Tai gerai kad ja pries vaziuodamas buvau paskaitinejes.. bet tik viena.

Is penkiu.

vsio jau 23.30, plionke truksta, o dar ir pasimokyti reikia.. labanakt.

pabundu tai atrodo kad net nemiegojau. Koks futbolo stadionas buvo uz lango pries uzmiegant, toks ir liko. Gal tik biski garsiau. Karsta. Leidziuos laiptais I hola kur duoda pusrycius. Vietiniai sedintys prie stalo baksnoja I mane pirstais ir kazka snibzda.. gal nores mane paliesti?.. Varganas pasirinkimas bet tuscia pilva pamaitint reikia. Vandeni paskutinikart geriau lektuve. Iskart arbatos ir kiausinienes su kazkokia nacionaline kose. Dar trys arbatos puodukai. Lipu kambarin, reik pasnaust – musu laiku dar tik puse sesiu.

12h issikabarojam I miesta. Pasigaunam tuktuka ir pjaunam i Lotuso sventykla. Tiesa, pries sedant reikia kaina suderet. Viesbucio adminas sake kad kainuos kazkur nuo 20 iki 40 Rs. Tuktukas nori 40 as kertu iki 20, tas nusisypso ir ijungia skaitliuka – tipo mokesi kiek parodys.. po 15 min kelio parode jis 16, bet anas issitraukes kazkoki popiergali su skaiciuku lentele aiskina kad reik moket 30. nu ok. Dzin, 30 tai 30. juk tik 1.8Lt.. (100Rs = ~6 Lt)

Lotusas grazus, tik pries ienant I bet kuria sventykla reikia nusimauti batus. Saligatvis karstas, o pintu takeliu, kuriuo visi ir tapanoja, eit nesinori.. bet tenka. Lotuse sneket negalima. Stovi moteriske ir pridejusi pirsta prie lupu rodo visiems tylos. Kiek buvom viduj – tiek stovejo sustingus. Geras darbas.

Reik vaziuot toliau. Prie kelio dafiga tuktuku, su ta pacia kaina iki miesto centro – 70. darau aukciona kas pasiulys maziau. Atsiranda vienas (is kokiu kuris nuvez uz 60

Vaziuojam prie “India Gate” – 42m aukscio arka. Tokia pasirodo turi kiekvienas save gerbiantis didmiestis. Sita (o gal ir kitos taip pat)  pastatyta pirmo pasaulinio karo aukoms atmint. Daug zmoniu, prekeiviu ir paprasaiku. Kad pradejo lyti supratau tik is apvarvejusiu akiniu. Lietus toks siltas kad patekes ant rubu iskart susilieja su prakaitu ir vietine dregme, kad lasu net nesijaucia. Vienaip ar kitaip, vistiek esi slapias. Issitraukiam lietpalcius. Vien sis procesas keik pastangu vertas. Uzsidet celofana ant slapio kuno. Indai i mus ziuri kaip i ufonautus. Prieina vienas paklausti uz kiek (ne kur) tokius pirkom. “much..” sakau jam.  “You look nice”.. “thank you!..”

Tvanku, nuo asfalto, pasvietus saulei, garuoja vanduo. Ties horizontu tiesiai gatve ruke matosi parlamento rumai. Zingsniuojam link ten.. karsta. Privaziuoja tuktukas, issisiepes indas sako paves iki parlamento uz 10 Rs. Vaziuojam. Pakeliui uz kokiu 20m. anas pasiema savo “drauga”. Pasirodo tas draugas sikhas (kas yra sikhai – paziurekit wikipedijoj, net lietuviu kalba aprasyta), o vairuotojas pakistanietis, “.. and we are both muslims..  Oh and you look like a super star..”

Tai man jau dabar sokt is riksos ar veliau?. Ir gerai kad as ne merga, nes tie zodziai ne man. Beje, apie mergas. Vietiniai net su dviraciu bando tuktuka aplenkti kad galetu paziuret kas viduj sedi. Pamatysit fotkese ryjancius zvilgsnius. Ypac sankryzose. Man vaiksciot daug saugiau su fotiku rankoj nei joms su kuprinemis ant peciu. Kam tos kuprines su babkem jei balta mergina eina.

Apie ka as cia? Taigi musu naujasis draugas muslimas nuo musu neatsoka, suka riksa ratus aplink aikste. Ziuret ner I ka, tvanku ir   norim valgyt. Vezk mus I koki shopping malla/ supermarketa for food. “OK, I will drive you to the best market in New Delhi”. As jau vel noriu islipt. O dar labiau, kai pas mus vel iseda draugas sikhas. Puse kelio bandau isaiskint kad nereikia man marketo. Anas: “OK, it is the best Bazar in Delhi.. ” ikliuvom. Mergos tyli. Ash irg. Indas kazka pasakoja, sikhas jam pritaria.. abu angliskai, bet suprantu tik atskirus zodzius kuriu I sakini nesudesi. Linksiu ir maloniai sypsausi. Gal paleis.. Atveza mus prie kazkokio statinio po viaduku. Viduj kilimai, skudurai, suvenyrai. Nu gal ir grazu bet mums ju nereik. Ir nepasakyciau kad pigu. Po poros minuciu iseinam, sakau muslimui “Bad market my friend, take us to the hotel” tas nusimina, as jam parodau zemelapy kur vezt. Tas kazka pradeda trint apie benzina, seima, vaikus… negavo savo procento is Bazaro uz atveztus klientus. Tai paveza iki kito tuktuko, tipo tarkites su juo – jis jus nuves. Pakeliui pamatem MacDonaldsa ir daug brandiniu ( Levis, Benetton, Mango) iskabu. “Stop” saukiu vairuotojui, tas sustoja.. prie karves.. McChikenas ir tas indiskas. Px. Valgyt as noriu.

Rubu kainos kaip lietuvoj. Batai kaip per Danijos ispardavimus. Teks pirkt

Nusigaunam iki viesbucio, uz valandos turi atvaziuoti Dzekas. Dzekas – tuktuko vairuotojas, kuri susirado pries mus buve Lietuviai IBM’ininkai. Is isvaizdos indas, bet zmogus dirbes Shell kompanijoj, po to kazkur turkijoj, indonezijoj, filipinuose, dar biesas zino kur. Moka 6 kalbas.. Bet pries pora metu mete visus darbus, grizo I Delhi, nusipirko lizingu riksa ir dabar vezioja zmones Sekmadieni jam iseigine, todel susitikom tik vakare. Ir lauktuviu jam atvezem nuo bendradarbiu..

Paveza jis mus I vietini parduotuviu rajoneli. Bent valndens ir valgyt randam temsta cia nuo 6h. Sutariam kad jis mus kasdien paimtu nuo viesbucio ir parveztu is mokymo centro atgal.   Ramu. Paskutinis vakaras pries mokslus..

tiesa sakant nezinau nuo ko pradet. Ziuriu sustingusiu zvilgsiniu i telika. Vietines muzikos kanalas rodo vietines reiksmes zvaigzduka mekenanti pagal ritma ir aplink ji besistaipstancia vietinio grozio suvokimu seksova merga. Teta ji, ne merga..

o viskas prasidejo mylimam vilniaus oro uoste.. islaipino visus iz autobuso ir sukiso atgal i laukiamaji. ir taip nezinioj lygiai valanda. Kol neuzsidega tablo. Tai gerai kad musu reisas i Delhi su 2h tarpu. 

Spejom.

Pirmieji indai kuriuos pamatau – prie lektuvo “rankoves” iliuminatoriaus prisiploje kokie 6   darbininkai didelem akim ryja praeinancius europiecius..

taksi susimoki is anksto “Local Police Taxi Office”, jie vieninteliai taves neapgaus (pasak www). Paklausiu kainos – 250 Rs. Diana nueina keist babkiu. Grizta. Norint tai padaryt pasirodo reik paso.. Vel eina. Paduodu pinigus, kaina jau 300 Rs.. prasidejo “Night tariff” per 5 min..

I vietini taksi, kurie cia uzsilike dar turbut nuo anglu kolonijos laiku musu trys lagaminai taip kad uzsidarytu bagazine, netelpa.. bet taksistas numojes ranka ir issiepes baltus dantis, uzvozia dangti, mes ispustom akim ziurim, as jau galvoju batu raisteliais parist kad dangtis neatsivoztu, bet salia stovintys tik OKina, o musiskis uzvedes varikli saukia vidun.. parodau kortele su viesbucio adresu. Panasu kad indas skaityti nemoka. Perskaitau jam balsu “Hotel Corporate Park, B-5 Greater Kailash Enclave”.

vaziuojam.. dirsciojam atgal.. gatves tamsios, duobetos, karsta, tvanku, smirda. Smirda is didziosios S. Smarve nenusakoma. Kiek bandai isskirt ta mase, tai gauni supuvusiu vaisiu (darzoviu?), chlorkes ir degancio karviu meslo dvoka.. kiek ore papildomu puskvapiu as jau nebezinau. vis dar dirsciojam. Ypac prie sankryzu. Panasu. kad lagaminai laikosi tvirtai (?.)   kelyje su trim juostom is kazkur atsiranda sesios ar septynios .. visi pypina bet visi ramus.. mes nelabai..  

Kazkur atveza, bet man I matytus viesbucio paveiksliukus nepanasu. Namas tiesiog gyvenamasis. Tamsu. Sviesos nedega. Kaimyniniam kieme matau judesi “Sorry” saukiu.. is seselio islenda baltasis ir jo apsauginis (beje, apsaugini, kuris stovi prie tvoros turi kiekvienas kiek turtingesnis vietinis – saugo nuo teroristu ir valkatu). Pakisu jam savo popieriuka su adresu. Baltasis perskaito ir parodo kita “autostrados” puse.. tipo mes esam Greater Kailash 2 o mums reikia 1… taksistas piktas ir kazka burba su apsauginiu, kuris jam bando isaiskint kaip iki ten nuvaziuot, nes mus nuo tos vietos skiria viadukas, 3 tvoros ir keli sviesoforai..  sedam I masina, anas kazka burba, bet suprantu vieninteli zodi “ekstra”. Fakof galvoju.

Seip ne taip nusigaunam iki viesbucio, takstistas eina su mumis ir kazka bando susneket su administratorium, anas sypsosi, bet matos babkiu sikart taksistui uz paklydima gaut neteks. Pats durnas.

Baigiu viski. Miegu.